sužavėjimas

sužavė́jimas sm. (1) NdŽ, DŽ² → 1 sužavėti: 1. S.Dauk Toks sužavė́jimas, toks sužavė́jimas – gera visi Krš. Tei sužavė́jimas: nėkaip neatkratom nu tos mergos Krš. Ne toks [paršiukų] jojimos, čia iš sužavė́jimo Rdn. Tą Dimšėnę sužavėjo, ana mirė iš to sužavė́jimo Všv. Kas turi viltį Dievop ir dorai elgiasi, tenesibijo nė jokių burtų ir sužavėjimų Rp. Dievo mūką, paveikslą nukryžiavoto Išganytojaus mūsų, siūlais apraišio[ja], burtas kaži kokias ant vandenio šnabžda, o vis tai, kaip sako, dėl nušlynimo ir atitolinimo ligų, nelaimių ir sužavėjimų M.Valanč. 2. NdŽ, KŽ, DŽ¹ Sužavėjimo išraiška smygojo mergaitės veidelyje rš. Kas tatai buvo sužavė́jimas žydais eiti, rišti suopynes par Užgavėnes! Šts. | refl. NdŽ, KŽ: Didžioji kritika gyvena susižavėjimu, mažoji – pašaipa S.Šalk. Praeinamieji susižavėjimai palikdavo jo sąžinėj kaltės jausmą V.Myk-Put. Džiaugsmas ir kančia, kilimas ir kritimas, susižavėjimas ir nusivylimas – visų mūsų, mirtingųjų, dalia A.Vencl. Atrodo, kad tas susižavėjimas buvo tik vienos valandos J.Gruš. Panelės akys užsidega neapsakomo susižavėjimo ugnimi I.Šein. Šis susižavėjimas muzika ne tik neišdilo, bet dar labiau sustiprėjo LzP. Patosas – tai, kas verčia spindėti iš susižavėjimo akis, kol jų dar neužtemdė susižavėjimo ašaros sp. Bėgo metai, bet tasai vaikystėje gimęs susižavėjimas upės gyvenimu neišnyko rš. Bijojau praverti lūpų, kad balsas neišduotų mano susižavėjimo J.Jank. \ žavėjimas; apžavėjimas; išsižavėjimas; pažavėjimas; sužavėjimas; užžavėjimas